.jpg) |
| Močiutės krosnis |
Turiu
tokią mielą močiutę. Gyvena ji atokioje kaimo trobelėje. Viduje
yra didelis pečius. Atvažiuodavome su šeima žiemą, padėdavome
pakūrenti krosnį. Gerai įkurtas pečius kūrendavosi ilgai ir
kaitriai. Kartais tiesiog sėdėdavau priešais liepsną ir
žiūrėdavau. Niekada nepabosdavo žiūrėti, gal tik akis
paskausdavo.
Bet
kartą nutiko toks dalykas. Ėmė ir užsikišo kaminas. Kaminkretys
žadėjo sutvarkyti viską per kelias dienas. Bet ką gi daryti per
tas keletą dienų? Taip ilgai nepakūrenus krosnies namas kaip
reikiant įšals. O ir močiutei toks stingdantis šaltis neišeis į
naudą. Nusprendžiau būti pavyzdinga anūke ir nupirkti šildytuvą. Žinoma, tuo metu net neįsivaizdavau kaip vadinasi tas
prietaisas. Nuėjau į elektros prietaisų parduotuvę ir pardavėjos-
konsultantės paklausiau:
-Laba
diena, gal vėjelį turite?
-O jums
taip karšta?- paklausė ji.
-Ne,
jūs nesupratot, man reikia to, kur šildo, - tariau aš.
-Na,
tuomet eikite pas savo vaikiną, aš jūsų tikrai nesušildysiu...,-
ir vėl manęs nesupratusi atsakė pardavėja.
Užtrukau
gal dešimt minučių, kol išaiškinau ko iš tiesų noriu. Daugiau
į tą parduotuvę tikrai nebeisiu, na kažkaip nejauku būtų dar
kartą išvysti tą pardavėją. Bet nuo šiol prieš perkant kokį
prietaisą- iš pradžių visada išsiaiškinu tikslų jo pavadinimą.
O
močiutei labai patiko mano dovana - šildytuvas. Net ir dabar, kai pečius jau veikia, ji kartais
jį įsijungia ir šiltas vėjas pučia jai į kojas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą